Arbūzas

Senais gerais laikais marinuoti arbūzai buvo įprasti. Juk tik pietuose arbūzai spėjo sunokti ir buvo gana saldūs. Daugumoje mūsų Tėvynės arbūzai buvo maži ir rūgštūs, o jų skonis nesukėlė didelio džiaugsmo nei suaugusiems, nei vaikams. Jie buvo auginami, bet buvo auginami specialiai fermentacijai.

Sunku iš anksto nuspėti, kokio skonio bus lengvai sūdytas arbūzas. Rožinio minkštimo skonis gali praktiškai nesiskirti nuo šviežio arbūzo, o pasiekus baltą žievelę staiga pajuntamas lengvai sūdyto agurko skonis. Ir tikrai žinau tik viena – kas kada nors bandė lengvai sūdytą arbūzą, niekada nepamirš šio skonio.

Šiandien nieko nenustebinsite arbūzų uogiene, nors ji ruošiama nedažnai. Virkite sirupą per ilgai, galų gale arbūzo skonio lieka mažai. Kitas dalykas – arbūzų želė. Jį paruošti greitai ir paprastai, galima laikyti pusantrų metų.

Visi esame pripratę prie to, kad arbūzas yra vasaros-rudens delikatesas ir gurkšnojame save, kartais net per prievartą. Juk ir skanu, ir vitaminų daug, bet nereikia savęs taip kankinti. Arbūzus taip pat galima paruošti naudojimui ateityje, o tiksliau arbūzų sultis.

Gaivinančius gėrimus galite gerti net žiemą. Ypač jei tai tokie neįprasti gėrimai kaip arbūzų kompotas. Taip, iš arbūzo galite pasigaminti nuostabų kompotą žiemai, kuris nustebins svečius ir pradžiugins vaikus.

Kiekvieną dieną šeimininkės kuria vis įdomesnius receptus. Tarp jų ypatingą vietą užima desertai ir naminiai ruošiniai. Dauguma jų labai paprasti, tačiau būtent toks paprastumas ir stebina. Sunku patikėti, kad arbūzų desertų gaminimo receptų yra net tiek daug, kad jų užtektų atskirai kulinarijos knygai.

Atsiradus virtuvės pagalbinėms priemonėms, tokioms kaip elektrinės džiovyklės, pradėjo kilti naujų idėjų, kaip įprastus, pažįstamus gaminius paversti kažkuo ypatinga. Vienas iš tokių atradimų mūsų šeimininkėms buvo arbūzas. Zefyrai, traškučiai, cukruoti vaisiai – visa tai nepaprastai skanu, tačiau vertingiausias arbūzo komponentas yra sultys, o joms yra ir panaudojimas – nardeko sirupas.