Rauginti kopūstai – nauda ir žala organizmui arba kuo naudingi rauginti kopūstai.

Marinavimas yra natūralios fermentacijos procesas, o fermentuotame produkte išsaugomi visi pirminio produkto vitaminai.

Raugintuose kopūstuose, jei jie tinkamai paruošti, gausu vitamino C ir mikroelementų: kalcio, fosforo, kalio. O vitaminų mūsų organizmui reikia, ypač žiemą ir pavasarį. Šios rūšies kopūstuose yra ir kitų vitaminų, tačiau vitaminas C išsilaiko geriausiai ir išsilaiko ilgiausiai. Vitaminas C skirtingose ​​kopūsto galvos vietose randamas skirtingai. Taigi viršutiniuose lapuose jo yra mažiausiai - 30-31 mg, vidiniuose - 52 mg, o kotelyje daugiausia - iki 75 mg. Todėl kopūstą geriau raugti su koteliu. Neabejotinai verta atkreipti dėmesį į vitaminą U, kuris neleidžia susidaryti skrandžio opoms. Valgant raugintus kopūstus gerėja imunitetas, sumažėja širdies ligų rizika, gerėja virškinimas, žmogus geriau toleruoja stresą, sumažėja cholesterolio kiekis kraujyje.

Moterims raugintų kopūstų nauda yra ne tik ta, kad jie valo žarnyną skatina lieknėjimą. Moterys, norinčios tapti gražios, veidą tepa raugintų kopūstų kauke. Palikite kaukę pusvalandį ir nuplaukite šaltu vandeniu. Oda po jo tampa lygi, elastinga, gaivi ir atjauninama.

Bet vis tiek ne visi gali valgyti raugintus kopūstus neribotais kiekiais.Apriboti jo kiekį būtina žmonėms, sergantiems skrandžio opalige, linkusiems į padidėjusį skrandžio sulčių rūgštingumą, sergantiems tulžies akmenlige ir hipertenzija. Todėl pagalvokite ir nuspręskite patys, ar jūsų valgiaraštyje gali būti raugintų kopūstų.